Мetropolitas Inokentijus: Pelnykite draugų Danguje; jie padės jums išsigelbėti
Vilniaus ir Lietuvos metropolito Inokentijaus straipsnis, publikuotas lapkričio mėnesio laikraščio „Stačiatikių Lietuva“ numeryje.
Mylimieji broliai ir seserys Viešpatyje!
Mums, krikščionims, nepaprastai svarbu gerbti Dievo Motiną, o taip pat ir Dangaus gyventojus, kuriuos vadiname šventais žmonėmis. Daugelio jų vardai žinomi. Mes reiškiame jiems pagarbą, kreipiamės į juos su malda, prašome, kad jie padėtų, dėkojame jiems. Visa tai – labai gerai, bet ar to pakanka?
Gerbdami ir šlovindami šventuosius, Dievui įtikusius žmones, mes pirmiausia šloviname Dievą, ,,garbingą Savo šventuosiuose ir nuostabų“ (2Tes 1, 10) juose, nes šventieji – tai gyvi Dievo paveikslai, Dangiškojo Tėvo tobulumo atspindžiai. Mes skubame į juos kreiptis melsdamiesi, nes jie – artimiausi mūsų užtarėjai Dievui, jie - mūsų pagalbininkai dvasios ir kūno reikmėse. Būdami arti Viešpaties Jėzaus Kristaus, šie itin uolūs Jo tarnai, nenukrypstantys nuo Jo šventosios valios, gali drąsiai kreiptis į Jį, perduoti mūsų nevertas maldas ir palenkti Viešpatį, kad Jis gailestingai atkeistų mūsų nuodėmes.
Šventoji Stačiatikių Bažnyčia visuomet, visais laikais, ragino reikšti šventiesiems deramą pagarbą. Virš jų kapų buvo statomos šventovės, jų atvaizdus įamžino šventosios ikonos. Šventųjų teisuolių atminimui buvo kuriamos maldos, religinės giesmės, bei klostėsi pamaldos. Nuo seno išliko pamaldus paprotys pagerbti ir bučiuoti šventąsias ikonas bei Dievo šventųjų relikvijas, kurias Viešpats pašlovino įstabiais stebuklais.
Tapę Dangaus gyventojais šventieji tebedalyvauja žemėje likusių brolių gyvenime. Dar būdami čia šventieji, Dievui padedant, įveikė savo netyras aistras, kartu pašalindami sielos išganymo kliūtį. Todėl dabar jie gali padėti mums įveikti pagundas, atremti piktų dvasių antpuolius. Jie, kaip mūsų vyresnieji broliai ir seserys, moko : ,,Gyvenkite Dievui – skaisčiai, maldingai, dorai. Jeigu to nebus, kad ir ką darysite, kad ir ką įgysite, kad ir kaip pasaulis jus šlovins, - visa tėra tuštybė ir dūlėsiai. O reikia tik vieno“, ir ,,geriausioji dalis“ (Lk 10,42) – tai sielos išganymas, įvedantis į Dievo Karalystę.
Ir išties, pasaulyje buvo daugybė garsių ir galingų žmonių, bet Bažnyčia šlovina ne juos, o tuos, kuriuos pasaulis kartais persekiojo ir kankino, tuos, kurie ,,turėjo iškęsti patyčias ir plakimus, taip pat pančius ir kalėjimą. Jie buvo akmenimis mušami, pjūklais pjaustomi, kalavijo kirčiais žudomi, klajojo prisidengę avikailiais ir ožkenomis, vargo, kentė priespaudą ir kankinimus. Jie, kurių pasaulis nebuvo vertas, slapstėsi dykumuose, kalnuose, olose ir žemės plyšiuose“ (Žyd 11,36 – 38). Tapę Dangaus gyventojais, būdami Dievo Meilės Karalystėje, šventieji stengiasi padėti tiems, kurie stengiasi išgelbėti savo sielą, todėl pasirinko sunkumų kupiną gyvenimo kelią.
Svarbiausia – sielos gerovė, o visa kita - antraeiliai dalykai. Štai kodėl viešpats sako: pirmiausia siekite sielos išganymo, teisumo ir šventumo, o visai kita bus mums pridėta (žiūr. Mt 6,33). Tačiau nemanykime, kad išsyk nušvisime taip kaip švytėjo šventieji. Mums šventumo mokykla, pirmoji jo raiška – tarnavimas Dievui ten, kur esame, pasitelkus turimas jėgas. Pasistenk savo paties namų, savo šeimos gyvenimą atmainyti taip, kad jis taptų Dievo Karalystės paveikslu, ir jau tai bus įrodymas, kad atmainai savo sielą darydamas ją Kristaus Paveikslu. Svarbiausia siekiant išganymo – viską daryti Dievo Šlovei. Apaštalas Paulius rašo: ,,Esama skirtingų tarnysčių, tačiau tas pats Viešpats (1Kor 12, 4-5). Lai kiekvienas savo net ir kukliai veiklai suteikia šventumo, atlieka ją Dievo šlovei, ir tikrai būsime kelyje, vedančiame į sielos išganymą.
Tai išties sunkus kelias. Tam, kad siela atsimainytų, kad pasirengtų gyvenimui Dievo Karalystėje, ramybės ir meilės Karalystėje, reikia įdėti daug pastangų. Bet čia didelis vaidmuo tenka šventiesiems, ypač Dievo Motinai, Skaisčiausiajai Mergelei Marijai.
Brangūs broliai ir seserys, labai svarbu nuolat glaudžiai dvasiškai bendrauti su šventaisiais. Tai reikia daryti paprastai, natūraliai – taip kaip bendraujame su savo draugais, vyresniaisiais broliais ir seserimis. Šventieji jus užtars ir Švenčiausiajai Dievo Gimdytojai. Tepriima šventieji jus į savo draugų ratą! O tikriems draugams negali nerūpėti tie, kurie prašo jų svarbiausio dalyko – padėti išsigelbėti. Meldžiu jus: pelnykite draugų Danguje dabar, kol žengiate žemės keliais.
Todėl kuo uoliausiai melskimės ir prašykime Dievo šventųjų, kad jie sustiprintų mūsų tikėjimą, išmokytų gyventi dorai, dievobaimingai ir padėtų mums išsigelbėti dėka mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonės, o Jį dera šlovinti visada: dabar ir per amžių amžius. Amen!