Vilniaus ir Lietuvos metropolito Inokentijaus kalėdinis laiškas dvasininkams, vienuoliams ir visiems kitiems Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios nariams

 

Viešpaties numylėtieji, Ekscelencija Ambrosijau, brangūs tėvai, broliai ir seserys Kristuje!

Su didžiu dvasios džiaugsmu, iš visos širdies sveikinu jus visus su Įsikūnijusio mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus Gimimo iškilme! Atėjus Dievo skirtam žmonių pasirengimo Gelbėtojo nužengimo į pasaulį metui, Dievas Tėvas iš begalinės ir nesuvokiamos Savo meilės atsiuntė Savo Viengimį Sūnų, Kuris tam ,,buvo numatytas dar prieš pasaulio sukūrimą“ (žiūr. 1 Pt 1,20). Jis atėjo mūsų atpirkti, atnaujinti ryšį su Dievu, kurį žmonės buvo nutraukę, atkurti mums suteiktą Dievo paveikslą, pažeistą dėl senojo nuopuolio. Dievas nusileido į žemę, ,,kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jn 3,15 – 16). 

Šią didžią dieną visi mes dvasiškai - mintimis ir jausmais - persikeliame į tolimą Betliejaus olą, kad kartu su piemenimis ir Rytų šalies išminčiais (Mt 2,1) nusilenktume Kūdikėliui Jėzui ir pašlovintume didžią Dievo Įsikūnijimo Paslaptį bei į pasaulį atėjusį Gelbėtoją. Ten, Palestinoje, nakties tylą nutraukė šventiškai džiaugsminga angelų giesmė, suvienijusi Dangų ir Žemę, Dangiškąjį pasaulį ir nuodėmingą žmoniją: ,,Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė Jo mylimiems žmonėms!“ (Lk 2,14). Didžios Kristaus meilės ir nuolankumo dėka žmonių giminė, netekusi Dangiškojo Tėvo malonės, vėl priimama į Rojaus buveines. 

Su mumis yra Dievas, Kurio Dešinė ir Apvaizda rikiuoja visos kūrinijos būtį. Su mumis yra Dievas, nužengęs iš mums nesuvokiamų Dievybės aukštumų ir nuolankiai pašventinęs skurdžią Betliejaus olą bei menkas Kalėdų ėdžias. Su mumis yra Dievas, brangiuoju Savo Krauju pelnęs Šventąją Bažnyčią. Su mumis yra Dievas, stiprinantis asketus ir dovanojantis nugalėtojų vainikus šventiesiems kankiniams bei tikėjimo išpažinėjams. Su mumis yra Dievas! Žinokite, tautos, ir būkite nuolankios, nes su mumis yra Dievas! (žiūr. Iz 8, 8-10).

Susitikti su Dievu - didi malonė žmogaus sielai. O atsiskirti nuo Dievo - nepaprastai liūdnas dalykas. Taip dažnai nutinka dėl mūsų gyvensenos ar poelgių, pažeidžiančių Dievo įsakus. Tada žmogaus širdis būna ne ten, kur Kūrėjas, o ten, kur nuodėmė ir neteisybė. Tačiau, kokį užsidegimą ir dvasios pakilimą patiria žmogus, kuomet jo Dievą pamiršusios, nykios sielos tamsybes staiga nušviečia į pagalbą atskubėjęs Viešpats, ir, žmogui atgailavus, Jis vėl dovanoja Savo bendrystę! 

Bet tam, kad Kristus nuolat būtų greta, reikia pastovių mūsų pastangų. Dvasinis gyvenimas - tai ne tik kova su silpnybėmis ir nuodėmėmis, bet ir nepaliaujamas proto bei širdies siekis būti su Dievu. 

Brangūs broliai ir seserys, į visus jus kreipiuosi šiais šventais apaštalo Pauliaus žodžiais: ,,Džiaukitės, tobulinkitės, vienas kitą guoskite, būkite vieningi, taikiai gyvenkite, ir meilės bei ramybės Dievas bus su jumis“ (2 Kor 13,11).

Kaip mums nesidžiaugus ir nedėkojus Dievui už nesuskaičiuojamas Jo geradarystes, už mums skirtą slėpiningą ir įstabią Jo apvaizdą! Dėkoti privalu už viską, ką Jis mums siunčia. Pavyzdžiui, už tą nelengvą kelią, kurį mes įveikėme praėjusiais metais. Mes [atiriame įžeidimų, mus šmeižia, mūsų Bažnyčiai metami nepagrįsti, neteisingi kaltinimai. Tai darantys asmenys nesuvokia nei Jos prigimties, nei Jos Misijos, gelbėjant žmonių sielas. Mes sielojamės dėl mūsų brolių ir seserų ryšium su jiems iškilusiomis pagundomis. Sielvartaujame, jog ne visi ištvėrė šį išbandymą. Džiaugiamės, kad absoliuti dauguma Lietuvos stačiatikių liko ištikima Motinai Bažnyčiai ir Jos vienybei. 

Visus Lietuvos stačiatikius labai skaudina baisi nelaimė, ištikusi Ukrainos liaudį. Mes tebetęsiame uolias maldas už kenčiančią jos tautą, meldžiame Dievo, kad Ukrainos žemėje pasibaigtų brolžudiškas karas ir įsiviešpatautų taika. 

Šventieji tėvai vienu balsu teigia, jog, kenčiant nelaimes ir bėdas dėl Kristaus, stiprėjama. Kaip sako šventas hierarchas Jonas Auksaburnis, ši patirtis daro sielą vyriškai tvirtą, nepalaužiamai kantrią ir ištvermingą... Dabar ėmėme geriau suprasti šiuos drąsius apaštalo Pauliaus žodžius: ,,Nei mirtis, nei gyvenimas, (...) nei dabartis, nei ateitis, nei galybės, nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje“ (Rom 8, 38-39). Kaip moko  Evangelija, mums nedera nusiminti, o reikia pasitikėti Kūrėju ir ištverme gelbėti savo sielas (Lk 21, 18-19) bei likti ištikimiems mūsų Motinai Bažnyčiai.

Kristaus Gimimas - tai šviesios vilties iškilmė. Tylos, nuolankios, bet labai tvirtos vilties, kad Dievas Savo galia neišvengiamai įveiks visokią neteisybę ir nuodėmę. Šlovinkime Gimusį Jėzų Kristų ir pasitelkime palaimingąją Viešpaties paramą, kurią dosniai teikia Jo Bažnyčios Slėpiniai. Visas savo viltis dėkime į Vienatinį Dievo Sūnų, Kuris iš didelės meilės mums tapo Žmogumi, kad mes, ,,nuteisinti tikėjimu, gyventume taikoje su Dievu per mūsų Viešpatį“ (Rom 5,1).

Tegul Dieviškojo Kūdikio Kristaus meilė dovanoja mums kantrybės ir neblėstančio Kalėdų džiaugsmo, kurio niekas ir niekada iš mūsų neatims!

Ekscelencija Ambrosijau, garbingieji tėvai, brangūs broliai ir seserys, visi kiti Lietuvos gyventojai! Šią šviesią dieną priimkite mano šilčiausius sveikinimus ir nuoširdžiausius linkėjimus Kristaus Gimimo iškilmės ir Naujųjų metų proga! Tesuteikia Viešpats jums, jūsų giminėms bei visiems artimiesiems sveikatos, džiaugsmo ir visagalės Savo paramos! O Dievo laiminamai Lietuvai ir jos tautai – taikos, gerovės ir klestėjimo. Teužtaria ir tepadeda jums ir visiems kitiems Lietuvos žmonėms Dievo Motina bei visų Lietuvos žemės šventųjų maldos! ,,Budėkite, tvirtai laikykitės tikėjimo, elkitės vyriškai, būkite stiprūs!“ (1 Kor 16, 13). Amen. 

Kristaus Gimimas (Kalėdos)
2022/2023 m. 
Vilnius