Виленско-литовская епархия

 

Mylimieji Viešpatyje Ekscelencija Vyskupe Ambrozijau, garbūs kunigai ir diakonai, didžiai gerbiami vienuoliai ir vienuolės, Dievą mylintys pasauliečiai, brangūs broliai ir seserys!

Visa širdimi džiaugdamasis kreipiuosi į jus daugybę amžių skambėjusios gerosios žinios, skelbiančios mūsų krikščioniškojo tikėjimo pergalę, žodžiais:

KRISTUS PRISIKĖLĖ!

Šiuose žodžiuose glūdi visas mūsų tikėjimas, mūsų viltis ir paguoda, nes „jei Kristus nebuvo prikeltas, tai ir mūsų tikėjimas tuščias“ (1 Kor 15, 17), sako apaštalas Paulius. Bet Jis prisikėlė, ir mes žinome tai. Ir mūsų tikėjimas – ne bergždžias. Kristaus Prisikėlimas įprasmina mūsų būtį. Vėlei išaušo ilgai lauktoji Velykų diena, ir mes vėl galime tapti Dievo ir Žmogaus Jėzaus Kristaus, sutriuškinusio pragaro belanges ir nugalėjusio mirtį, prisikėlimo stebuklo dalininkais. Žmogiškoji prigimtis buvo atnaujinta Kristuje, prisikėlė drauge su Juo ir pakilo drauge su Juo prie Dangiškojo Tėvo sosto, iki galo atskleisdama visą pirmykštį mylimojo Dievo kūrinio grožį.

Kristaus prisikėlimas yra mūsų tikėjimo, mūsų vilties triumfas ir atrama, didžiulė krikščioniškosios meilės, visa kas mums itin brangu ir šventa, pergalė. Juk visų gražių krikščionio vilčių šiame gyvenime esmė – saldus lūkesỹs, kad žmonės po žemiškojo gyvenimo sielvartų ir netekčių, po kūniškosios mirties Viešpaties paskirtu laiku prisikels iš numirusių, stosis Gyvybės Viešpaties akivaizdoje, ir visi, pamilę Dievą, įeis į Jo Karalystę ir bus kūnu bei siela amžinoje palaimoje.

Nuo mirties prie gyvenimo, nuo nuodėmės prie pašventinimo, – taip veda žmogų Dievas į Dangaus Karalystę. Šitas kelias prasideda tada, kai žmogus suranda Dievo Karalystę savo širdyje. Tai – meilės, kuri nugali bet kokią nesantaiką ir priešiškumą, Viešpatystė, tai – romumo ir kantrumo, vilties ir tikėjimo Viešpatystė. Velykų laikas Dievo duotas žmogui kaip nepaprasta Kūrėjo meilės dovana savo kūriniui, ir tai leidžia bent šiek tiek pajusti bičiulystės su Dievu saldumą.

Dievas atnešė savo meilę kaip gydomąją priemonę, kaip žmogaus išgelbėjimą amžinajam gyvenimui, vesdamas mus į savo meilės ir taikos Karalystę, – per šventovę, per Liturgiją, per bendruomeninį meldimąsį, bendravimą su Gyvuoju Dievu malda.

Apaštalas Paulius pagarsino, kad Viešpats savimi nuvalė mūsų nuodėmes (žr. Hbr 1, 3). Bet ar mes patys viską darome, kad piktybė neviešpatautų mumyse ir tarp aplinkinių, kad kas gera, nesitrauktų iš mūsų gyvenimo ir nesiskverbtų į jį blogis, kad negausėtų nusikaltimų, kad baigtųsi vaidai ir nesantaika?

Viešpats lanko žmones sielvartais ir vargais, idant ištirtų mūsų tikėjimą. Kliaukimės Dievo gailestingumu, tvirtai tikėkime, kad Jis neapleis mūsų ir – nes yra davęs, kai Trečiąją dieną prisikėlė, nuoširdų pažadą – bus su mumis iki amžių pabaigos, „vaduodamas mus iš viso pikto ir vesdamas į Amžinąjį Gyvenimą“!

Visi mes, Kristaus Bažnyčios vaikai, šią neparastai giedrą Dieną džiūgaudami šviesiu Velykų džiaugsmu, turime dalintis juo su savo draugais ir artimaisiais, su supančiais mus žmonėmis. Ypatinga Velykų džiaugsmo galybė sustiprins negaluojančius, paguos liūdinčiuosius ir palengvins kenčiančiųjų kančias, grąžins viltį nusivylusiems. Išganingosios Velykų žinios paskatinti darykime gerus darbus artimiesiems, – taip įvykdysime Kristaus priesakus, taip paliudysime, kad mes – tikri krikščionys ir tvirtai tikime į Prisikėlusį Gelbėtoją, mirties ir nuodėmės Nugalėtoją (žr. Mt 25, 31-46). Tikime, kad Prisikėlimo galybe, stropiu darbu ir nuoširdžia malda pasipuošime meilės, nuolankumo, taikumo ir ištvermės dorybėmis ir išginsime iš savo aplinkumos visa, kas neleidžia sutarti, išginsime priešiškumą ir neapykantą, melą ir neteisybę, pyktį ir pavydą. Tegul sustiprina Prisikėlęs Kristus kiekvieną iš mūsų visada atkakliai Juo sekti!

Kviečiu jus, brangieji mano, pripildyti savo širdis – dėkojant, šlovinant Dievą – velykinio džiugulio, pajusti ir patirti Kristaus Prisikėlimo džiaugsmo malonumą! Sušukti drauge su šventuoju apaštalu: „Mirtie, kurgi tavasis geluonis? Kurgi, mirtie, tavoji pergalė?! Dėkui Dievui, kuris duoda mums pergalę per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų!“ (žr. 1 Kor 15, 55-57).

Už Bažnyčios, be jos maloningųjų Dovanų, gydančių ir stiprinančių krikščionio širdį, neįmanoma išgyventi šitoje slogioje, visa alinančioje aistrų dykynėje. Be asketinės, dvasinės Bažnyčios Tėvų patirties negalima nueiti iki galutinio kelio, pasiekti Dangaus Karalystę. Prisiminkite tai, mano mylimieji tėvai, broliai ir seserys, branginkite tą Dovaną, kurią duoda mums Bažnyčia, ir neniekinkite dvasinės jos ištikimų sūnų patirties. Bet taip pat nepamirškite, kad ne patys mes savo darbais išsigelbėjame, bet kad išgelbsti kentėjęs už mus ir prisikėlęs iš numirusių Kristus Dievas savo malone. Šiandien labiau nei bet kada reikia saugoti Bažnyčios vienybę, būti ištikimiems mūsų Motinai – Bažnyčiai. Jeigu būsime draugėje, visos mūsų sudėtingų ir prieštaringų laikų problemos bus išspręstos. Vienybėje su Kristumi ir vienų su kitais mūsų stiprybė.

Kviečiu visus jus, brangūs broliai ir seserys, visuotinei maldai ir kuriamajam darbui. Saugokime santaiką ir Bažnyčioje, ir visuomenėje. Stipriau melskimės už mūsų Dievo sergstimą šalį Lietuvą, jos valdžią, kariuomenę ir žmones. Ir toliau, broliai ir seserys, uoliai melskimės už kenčiančius Ukrainos žmones, kad kuo greičiau baigtųsi karas ir įsiviešpatautų taika Ukrainos žemėje, kad liautųsi kanoninės Ukrainos Stačiatikių Bažnyčios persekiojimas.

Šiandienos pasaulis sklidinas įvairiausių negandų, žmonių kančių, liejasi kraujas visokiausiuose konfliktuose ir karuose. Viešpats perspėjo, kad šiame pasaulyje mūsų laukia suspaudimai ir kad sielvartai lydės visą gyvenimą, be ko neįmanomas mūsų išgelbėjimas. Bet mes turime narsiai juos nuolatos pergalėti. O čia padės mūsų tikėjimas, pasikliovimas Dievu ir Jo šventaisiais, pirmiausia Dievo Motina. Visada prisiminkime, kad su mumis Dievas, kuris įveikė mirtį ir atvėrė mums duris į savo meilės Karalystę, kur nėra jokios širdgėlos, kur tik neapsakomas bendrystės su Dievu džiaugsmas.

Švenčiamas Šviesusis Kristaus Prisikėlimas primena mums apie tai, džiugina, guodžia, linksmina, žvalindamas dvasią ir žadindamas nepalaužiamą drąsą iškęsti visus skaudulius ir kančias, patiriamas mūsų gyvenimo kelyje.

Kupinas nuoširdžios meilės sveikinu jus, brangūs broliai ir seserys, su Šviesiąja Kristaus Prisikėlimo švente! Melsdamasis linkiu jums, jūsų artimiesiems ir draugams Velykų džiaugsmo, ramybės ir sielos išgelbėjimo! 

TIKRAI KRISTUS DIEVAS PRISIKĖLĖ!

+ INOKENTIJUS,
VILNIAUS IR LIETUVOS METROPOLITAS

Kristaus Velykos, 2025 metai, Vilnius