Saugome Lietuvos kultūros paveldą

Kas gi tai yra – kultūros paveldas? Europos kultūros paveldas yra turtinga ir įvairi kultūrinės ir kūrybinės raiškos mozaika, ankstesnės kartos europiečių palikimas ir tai, kas bus perduota ateities kartoms. Kultūros paveldas praturtina piliečių gyvenimą, yra kultūros ir kūrybos sektorių varomoji jėga ir atlieka svarbų vaidmenį kuriant ir stiprinant Europos socialinį kapitalą.

Kultūros paveldas yra viskas, kas perduodama iš ankstesnių kartų į dabartinę ir ateities kartas, įskaitant įvairius elementus, tokius kaip tradicijos, religija, meno darbai, literatūra, muzika,  kalbos, archeologinės vietos ir daugelis kitų dalykų. Tai apima visa, kas padėjo formuoti tam tikrą kultūrinę identitetą arba turi istorinį ar simbolinį reikšmę tam tikrai bendruomenei ar visuomenei. Kultūros paveldas gali būti materialus, tokiu kaip statiniai pastatai ir meno kūriniai, arba nematerialus, tokiu kaip muzika, dainos ir tautosakos pasakojimai.

Kas konkrečiai yra Lietuvos kultūros paveldas? Paveldas yra tai, ką esame paveldėję ir materialine, ir dvasine prasme. Tai, ką įvardijame kaip tapatybę ir savastį... Suvokiame, kad tai mums brangu. Ar dėl konkrečios vietos? Ne. Dėl to, kad iš ten – mūsų šaknys... Paveldas tampa mūsų laisve, saviverte, atsakymu, kaip turime save vertinti (Diana Varnaitė, Lietuvos paveldosaugininkė ir istorikė).

Kaip saugoti Lietuvos kultūros paveldo pastatus? Tai yra svarbus uždavinys, kuris užtikrina šių vertingų objektų ilgalaikį išlikimą ir leidžia žmonėms mėgautis jais. Štai keletas būdų, kaip galima saugoti kultūros paveldo pastatus:

Išsaugoti originalų būklę: Pastatus reikia palaikyti, kad jie liktų kuo arčiau savo originalios būklės. Tai gali reikšti atliekant remonto darbus taip, kad būtų naudojami tradiciniai statybos metodai ir medžiagos.

Reguliari priežiūra: Kultūros paveldo pastatus reikia reguliariai tikrinti ir prižiūrėti, kad būtų užkirstas kelias žalingiems veiksniams, tokiems kaip vanduo, perteklinė šiluma, kenkėjai ar mechaninė žala.

Finansavimas: Pastatų priežiūra ir atnaujinimas reikalauja nemažo finansavimo. Tai gali būti viešieji ar privačiai finansuojami projektai, parama iš fondų ar kitų šaltinių.

Bendruomenės dalyvavimas: Bendruomenės gali turėti svarbų vaidmenį pastatų priežiūroje ir saugojime. Jų dalyvavimas gali apimti savanorišką darbą, fondų rinkimą, švenčių organizavimą ir kt.

Ar reikia saugoti rusų bažnyčias Lietuvoje? Rusų gyvenimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (XIII-XVIII a.) turėjo savitų bruožų ir ypatumų:

1. Daugiatautė valstybė: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo daugiatautė valstybė, apėmusi įvairias etnines grupes, įskaitant lietuvius, rusus, lenkus, žydus ir kt. Rusai sudarė vieną didžiausių etninių grupių.

2. Teisinis statusas: Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje rusai turėjo tam tikrą teisinį statusą, apibrėžtą įstatymais ir statutais. Pavyzdžiui, jie galėjo būti Didžiosios Kunigaikštystės "pavaldiniai" ir turėjo tam tikrų teisių ir pareigų.

3. Religinė įvairovė: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė garsėjo savo religine įvairove. Rusai šiame regione galėjo priklausyti stačiatikiams, o jų religinės praktikos ir institucijos buvo pripažįstamos ir remiamos valstybės.

4. Kultūriniai mainai: Rusų gyvenimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje palengvino kultūrinius mainus tarp skirtingų etninių grupių. Šie mainai apėmė kalbinius, religinius ir kultūrinius aspektus.

5. Dalyvavimas politiniame gyvenime: Dalis rusų turėjo galimybę dalyvauti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politiniame gyvenime ir užimti aukštas pareigas valstybės valdyme. Rusų aristokratai ir dvasiniai vadovai galėjo atlikti svarbų vaidmenį sprendžiant su valstybe susijusius klausimus.

Todėl rusų bažnyčių Lietuvoje, kaip Lietuvos kultūros paveldo, apsauga padeda išsaugoti Europos istorinį turtą, skatina kultūrų įvairovę ir toleranciją. Šios rusiškos ar rusiško stiliaus bažnyčios gali turėti svarbią kultūrinę ir istorinę vertę, ypač jei jos yra senos ir turi unikalių architektūrinių ar dekoratyvinių formų.

Rusų stačiatikių cerkvės Lietuvoje yra vertingas kultūros paveldas, atliekantis svarbų istorinį, architektūrinį ir kultūrinį vaidmenį. Šios cerkvės dažnai pasižymi unikaliu dizainu, istorine verte ir vaidina svarbų vaidmenį vietos bendruomenių gyvenime bei istoriniame kontekste. Jas išsaugoti svarbu ne tik dėl jų kultūrinės ir istorinės reikšmės, bet ir siekiant išsaugoti įvairialypį Lietuvos kultūros paveldą ir istorinę atmintį. Be to, šių pastatų istoriją ir reikšmę galima įtraukti į vietos kultūros paveldo išsaugojimo programas ir edukacinius užsiėmimus, kad ateities kartos galėtų geriau suprasti jų svarbą.

Kam to reikia? Pabandykime apibendrinti tai, kas aukščiau išdėstyta, ir išvardyti pagrindines priežastis, kodėl Lietuvoje būtina uoliai saugoti kultūros paveldą:

  1. Istorinė atmintis: Kultūros paveldas yra kaip knyga, kurioje užrašyta šalies istorija, kultūra ir tradicijos. Jis prisideda prie išlikusios ir pamirštos praeities atkūrimo, suteikia gyvenimą ankstesnėms kartoms ir padeda suprasti šalies istorijos eigą.
  2. Kultūrinė tapatybė: Kultūros paveldas atspindi Lietuvos unikalų tapatumą ir prisideda prie vietos bendruomenių jausmo. Tai įvairiapusi kultūrinė paveldo įvairovė, kuri padeda žmonėms suprasti savo šaknis ir bendrauti su kitomis kultūromis.
  3. Turizmas ir ekonomika: Kultūros paveldas gali būti svarbus ekonominis išteklius. Jis pritraukia turistus ir gali skatinti vietos verslą, pvz., viešbučių, amatų prekių gamybą ir kt.
  4. Švietimas ir mokymas: Kultūros paveldas suteikia puikią galimybę švietimui ir mokymui. Jis gali būti naudojamas mokymui mokyklose ir universitetuose, o taip pat skatinti kultūros švietimą ir mokymąsi visuomenėje.
  5. Estetinė vertė ir kūrybinės išraiškos: Kultūros paveldas dažnai yra puikus estetinis šaltinis, skatinantis kūrybinę išraišką. Jis yra šaltinis meniniam įkvėpimui ir kultūrinei kūrybai bei prisideda prie bendros estetinės patirties.

Šventosios Dvasios vienuolynas pasirašė dvi sutartis. Šv. Dvasios vienuolynas (toliau – Vienuolynas) pasirašė dvi Nekilnojamojo turto paveldo objekto apsaugos sutartis su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) dėl šių kultūros paveldo objektų –

Šv. Dvasios cerkvės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 27311); Varpinės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 27312); Vakarų Vartų (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 27315); gyvenamųjų pastatų adresu Aušros Vartų g. 10H (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 1064), Aušros Vartų g. 10F (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 27313), Aušros Vartų g. 10C (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 44192) – 

LANKYMO SĄLYGOS: Vienuolynas įsipareigoja leisti kultūros paveldo objektus pažinimo tikslu lankyti ir apžiūrėti iš išorės nemokamai nuo 8:00 iki 17:00 val., o gyvenamųjų namų interjerus (po tvarkomųjų paveldosaugos darbų pabaigos) - iš anksto susitarus telefonu +370-699-41319. Leisti apžiūrėti Šv. Dvasios cerkvės interjerą nemokamai kasdien nuo 8:00 iki 17:00 val.

Departamentas, vadovaudamasis teisės aktų nustatyta tvarka, įsipareigoja teikti metodinę, (esant galimybei) finansinę ir (ar) kitokią paramą kultūros paveldo objekto tvarkybai (tyrimams, konservavimui, restauravimui, avarijos grėsmės pašalinimui ir projektavimui), siejant tai su konkrečiais nustatyta tvarka patvirtintais tvarkybos darbų projektais ir (ar) jų parengimu, supažindinti Vienuolyno prašymu su turima tyrimų medžiaga ir kita informacija apie paveldo objektą.