Stebuklingasis Pažaislio Dievo Motinos paveikslas
По-русски читайте ЗДЕСЬ
Yra stebuklingųjų ikonų, kurioms pagarbą reiškia ir katalikai, ir stačiatikiai. Pavyzdžiui, Aušros vartų, Kazanės ir Čenstakavo Dievo Motinos ikonos. Tokia ir Pažaislio Švenčiausiosios Dievo Gimdytojos ikona, esanti Kaune, katalikų Pažaislio kamaldulų vienuolyne. Šio stebuklingojo paveikslo atminimo diena liepos 15.
Dabar šis senasis vienuolynas jau yra Kauno miesto ribose, o prieš 400 metų tai buvo gana nuošali vieta. Tuomet, XVII amžiuje, italų dailininkas nutapė Dievo Motinos paveikslą. Jis ovalo formos; centre - Dievo Gimdytoja su Kūdikiu, o iš kraštų - gėlių ornamentas. Kūdikėlis Jėzus sėdi ant kairės Dievo Gimdytojos rankos; dešine ranka Jis laimina, o kairėje laiko ritinėlį. Yra manančiųjų, kad ikona galėjo tapyti du dailininkai, nes tada buvo priimta specializuotis: vienas menininkas tapė Dievo Gimdytoją su Kūdikiu, o kitas - spalvingų, puošnių gėlių vainiką aplink paveikslą.
1661 metais Romos popiežius Aleksandras III, reikšdamas ypatingą palankumą Pažaislio vienuolyno įkūrėjui Kristupui Pacui, padovanojo jam Dievo Motinos su Kūdikiu ikoną. Ji buvo patalpinta 1662-1674 metais pastatytoje pagrindinėje vienuolyno šventovėje. Neilgai trukus besimeldžiantieji prie šios ikonos ėmė patirti stebuklų: pasveikdavo nuo sunkių ligų ir kt. Apie tai liudija votai: sidabriniai rankų, kojų, širdžių atvaizdai, kuriuos aukodavo dėkingi tikintieji.
Kadangi katalikai tradiciškai stebuklinguosius paveikslus, kuriems reiškiama itin didelė pagarba, vainikuoja, šis paveikslas taip pat buvo papuoštas karūna.
Pasikeitus politinei situacijai (numalšinus lenkų sukilimą), Pažaislio vienuolynas kartu su Pažaislio Dievo Motinos ikona 1830 metais atiteko stačiatikiams. Vienuolyno komplekse buvo įkurtas Pažaislio Užmigimo vyrų vienuolynas. 1839 metais šventovė buvo perstatyta ir 1840 metais pašventinta.
1898 metais šventajai ikonai buvo pagaminti aptaisai iš paauksuoto sidabro. Be to, pati ikona buvo restauruota, nes bėgant laikui ji kiek nukentėjo.
Nepaisant to, kad ikona bei vienuolynas atiteko stačiatikiams, išliko katalikų praktikuotas tradicinis jos pagerbimo būdas: kasmet Pažaislio ikonos atminimo dieną, liepos 15 (pagal senąjį stilių tai liepos 2), paveikslą išnešdavo iš šventovės, ir vykdavo religinė procesija, kurioje dalyvavo daugybė maldininkų.
Prasidėjus paskutinei XIX amžiaus dekadai Kaunui (tuomet jį vadinta Kovno) grėsė Choleros epidemija. Bijodami susirgti žmonės bėgo iš miesto, o likusieji jame meldėsi Dievo Motinai prie Jos Pažaislio ikonos. Ir Švenčiausioji Dievo Gimdytoja nenuvylė kenčiančių ir laukiančių Jos visa galinčio užtarimo - baisi liga pasitraukė. Šio įvykio atminimui ir Dievo Motinos garbei stačiatikiai 1893 m. užsakė stebuklingosios Dievo Motinos kopiją. Jos apačioje buvo užrašas skelbiantis, kad šis paveikslas pagamintas parapijos globėjų pastangomis, parapijos išgelbėjimui nuo choleros 1893 m. atminti. Ši kopija, esanti Kauno Apreiškimo katedroje, kiek skiriasi nuo originalo, nes autorius suteikė jam stačiatikiams labiau įprastą išvaizdą: ignoravo gėlių ornamentą ir davė paveikslui stačiakampio formą.
Visais laikais, net kai Švenčiausiosios Dievo Gimdytojos paveikslas buvo pas stačiatikius, katalikai nuolat lankėsi ten ir meldėsi prie stebuklingosios ikonos. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, 1914 metais, ikona buvo išvežta į Rusijos gilumą. Tačiau tikintieji nepamiršo savo šventenybės, ir jų maldų dėka jau bedieviška Sovietų Sąjunga 1928 m. grąžino Lietuvos katalikams Maskvoje laikytą stebuklingąjį paveikslą.
Jis buvo patalpintas Pažaislio vienuolyno koplyčioje. 1950 metais sovietų valdžia atėmė vienuolyną iš tikinčiųjų. Ikonos prieglobsčiu tapo Kauno katedra. 2001 metų vasarą ją iš ten grąžinta į ankstesnę vietą Pažaislio vienuolyne. Ten ji yra ir dabar.
Straipsnis buvo publikuotas laikraščio ,,Stačiatikių Lietuva” vasaros mėnesio numeryje.
Igorio Rinkevičiaus nuotr.