Vilniaus ir Lietuvos Metropolito Inokentijaus kalėdinis laiškas ganytojams, vienuoliams ir visiems Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios vaikams
Mylimieji Viešpatyje Jūsų Ekscelencija Vyskupe Ambrozijau, tėvai, broliai ir seserys!
Šiomis šventomis ir išganingomis dienomis mes vėl maldoje patiriame itin didelį žmonijos istorijos įvykį. Dievo Sūnus nuolankiai nusižeminęs žmogaus pavidalu atėjo į žemę. Kristus tapo žmogumi dėl kiekvieno iš mūsų, kad išgelbėtų mus visus ir atvertų kelią į amžinąjį gyvenimą Dangaus Karalystėje.
„Kristus gimsta, šlovinkit Jį!“, – gieda Šventoji Bažnyčia. Kokio gi dėkingumo turi būti kupinos širdys mūsų Dievui ir Gelbėtojui! Ne tik per Kalėdas, bet ir kiekvieną dieną, kiekvieną valandą ir kiekvieną minutę turime šlovinti Dievą ir dėkoti Jam už beribę meilę visai žmonijai, kiekvienam iš mūsų.
Įsiklausydami nūnai į liturgines Kalėdų giesmes, džiaugdamiesi bendra malda ir sveikindami vieni kitus, pamatykime svarbiausią šios iškilmės dalyką – patį Kristų, Tą, kuris „klusnus ir nuolankios širdies“ (Mt 11, 29). Būtent Jis, Kristus, turi būti viso mūsų gyvenimo centre. Ne vien tik, kai esame šventovėje, bet ir nuolatos, kiekvieną minutę, kiekvieną akimirką, kad ir kuo būtumei užsiėmęs, reikia nuolat Jį prisiminti, visada Jam melstis, visada Jam dėkoti, nuolankiai nusižeminus prašyti Jo ko stokojam, nors Jis viską žino apie mus ir be atvangos mumis rūpinasi. Ir vėl, ir dar sykį Jam dėkoti, visada prisiminti Jo priesakus ir stropiai juos vykdyti, kadangi geriausia auka Kristui – mūsų dievobaimingas gyvenimas, kai siela nuolat atsimaino, prisipildydama meilės Viešpačiui ir žmonėms.
Brangūs broliai ir seserys, taigi sekdami Dievu ir Žmogumi, Dievažmogiu, Kristumi, darykime gailestingumo darbus, visomis pastangomis venkime būti abejingi santykiuose su kitais žmonėmis, neškime taiką savo artimiesiems ir atstu esantiems, skubėkime pas ligonius, vienišuosius, kenčiančiuosius – tuos, kuriems reikia mūsų pagalbos. Dėkokime Dievui ne tik už mums teikiamas gėrybes, bet ir už tai, kad Jis duoda mums galimybę padėti stokojantiems, juk „palaimingiau duoti negu imti“ (Apd 20, 35). Jeigu mes tikrai laikome save Kristaus sekėjais, pasistenkime mokytis iš Jo bet kur ir visada, kokie turi būti mūsų santykiai su žmonėmis. Jokia šiurkštybė, joks šmeižtas, joks smerkimas tenepasigirsta iš mūsų lūpų. Mylėkime visus, linkėkime visiems gera, įžvelkime kiekviename kas gražu, visiems pagelbėkime, visiems atleiskime, kad Kristui Dievui nebūtų gėda pripažinti mus savo mokiniais. Ir tepadeda Jis mums visiems savo malone!
Nūdienos pasaulis nedegtų pragariško pykčio, neapykantos ir keršto ugnyje, jei būtų neužmiršęs angelų giesmės ir nenustojęs šlovinti aukštybėse esantį Dievą, be kurio pats žmogus netenka savo didžio orumo. Atsitraukdamas nuo Kristaus dabartinis pasaulis prarado ne tik vidinės ramybės ir tikrosios laimės šaltinį, bet ir nepajudinamą pagrindą, į kurį rėmėsi visas daugiaamžis žmonijos gyvenimas. Bedievystė žudo tai, kas žemėje yra tauru, šviesu ir dieviška. Kur blėsta Evangelijos šviesa, ten prasideda niūrios kankinančios tamsos sritis.
Kaip Kristaus mokiniai mes turime gyventi jungdami tikėjimą ir meilę, kaip vieno Dievo vaikai, broliai ir seserys Kristuje, kaip Jo vieno Kūno – Bažnyčios – nariai. Tai nepaprastai svarbu prisiminti dabar, kai blogio jėgos itin stengiasi suskaldyti mus, pasėti sumaištį ir pagundas, kai ištisas pasaulis apimtas karų ir brolžudystės gaisų. Atminkime, kad tikras krikščionis ne tas, kuris tiktai vadina save Kristaus vardu, bet tas, kuris seka Gelbėtoją mintimis, žodžiais ir poelgiais, kuris stengiasi įgyti meilę artimui (žr. Jn 13, 35) iki pasirengimo atiduoti gyvybę už savo draugus (žr. Jn 13, 15).
Tenelieka mūsų širdyse vietos baimei ir nusiminimui, priešiškumui ir nesantaikai, nevilčiai ir netikėjimui Dievo galybe. Džiūgaukime dėl Dieviškojo Kūdikėlio, Dievo ir Žmogaus gimimo, dalydamiesi šiuo džiaugsmu su visu pasauliu, nešdami savo artimiesiems ir esantiems toli Evangelijos gerosios žinios šviesą. Krikščioniškojo tikėjimo stebuklas ir galia ta, kad šitas didžiulis džiaugsmas šiandien dovanojamas mums visoje pilnatvėje, kaip ir prieš du tūkstančius metų.
Nelengvą kelią nuėjome praėjusiais metais, kurie buvo itin sudėtingi daugybei žmonių, valstybių, visai žmonijai ir mūsų Bažnyčiai Lietuvoje. Mes, Lietuvos stačiatikiai, nuoširdžiai užjaučiame Ukrainos žmones, kuriems buvo lemta patirti baisius išbandymus ir negandas. Mes ir toliau uoliai meldžiamės už jos kenčiančią tautą, meldžiame, kad baigtųsi karas ir įsiviešpatautų Ukrainos žemėje taika. Meldžiamės ir melsimės už visus pabėgėlius, atvykusius į Lietuvą, meldžiamės ir melsimės už nūnai persekiojamą kanoninę Ukrainos Stačiatikių Bažnyčią ir jos vaikus.
Brangūs mūsų broliai ir seserys stačiatikiai iš Ukrainos, mūsų šventovių durys atviros Jums, mes su meile laukiame Jūsų, visada pasirengę dalyvauti kiek tik pajėgiam Jūsų gyvenime čia, Lietuvos žemėje.
Per kiekvienas Kalėdas apibendriname praėjusius metus ir dėkojame Gelbėtojui už gausybę jo geradarybių. Prabėgę metai atnešė mums daug dvasinio džiaugsmo ir įsimintinų įvykių, iš kurių norisi išskirti Gyvybę Teikiančio Viešpaties Kryžiaus dalelės ir Dievo Motinos skraistės fragmento atnešimą į Lietuvą gruodžio mėnesį, taip pat iškilmę stebuklingosios Vilniaus Dievo Motinos ikonos „Ženklas iš Dangaus“ suradimui paminėti.
Šią šviesią šventinę dieną priimkite, Jūsų Ekscelencija Vyskupe Ambrozijau, garbingieji tėvai, brangūs broliai ir seserys, visi krikščionys, gyvenantys Lietuvos žemėje, mano pačius šilčiausius sveikinimus su didžiąja Kristaus Gimimo švente ir atėjusiais Naujaisiais metais! Tesuteikia Viešpats Jums ir Jūsų giminėms bei artimiesiems sveikatos, džiaugsmo ir savo nuolatinę pagalbą, o mūsų Dievo saugomai šaliai Lietuvai ir jos žmonėms – taiką ir klestėjimą! Tegul duoda visiems mums Viešpats Gelbėtojas Savo malonę, teišgelbsti ir teišsaugo mus visus žemiškoje kelionėje ir teapdovanoja bendrystės su Juo džiaugsmu amžinajame gyvenime! Dievo Motinos pagalba ir užtarimas bei visų Lietuvos žemės šventųjų maldos tebūnie su Jumis ir su visais Lietuvos žmonėmis! Viešpatie, išklausyk mūsų maldą, parodyk mums Savo galybę ir suteik išganymą, ir tenusilenkia Tau visa žemė kaip savo Viešpačiui ir Gelbėtojui. Amen.
+ INOKENTIJUS
Vilniaus ir Lietuvos Metropolitas
2024/2025 metų Kalėdos
Vilnius