Виленско-литовская епархия

По-русски читайте ЗДЕСЬ

Mylimi Viešpatyje Jūsų Ekscelencija vyskupe Ambrosijau, garbingi kunigai ir diakonai, vienuoliai ir vienuolės, Dievą mylintys pasauliečiai, brangūs broliai ir seserys!

Šią didžią dieną, kuomet mūsų širdys kupinos Velykų džiugesio, visus jus sveikinu gyvenimą teigiančiais žodžiais:

Kristus prisikėlė!

Sulaukėme „Švenčių šventės“! Didžiosios „iškilmių iškilmės“ praturtina mūsų gyvenimą. Kiekvienas gali pajusti šio įvykio didybę, nes Dievo malonė yra akivaizdi. Ir kuo daugiau šiai malonei atsiveria mūsų širdis, tuo gilesni mūsų jausmai ir potyriai. Šiandien Dievo malonė nieko neatstumia. Visiems duota suvokti, kad tai – ypatinga diena, susijusi su mumis visais. Dievas atskleidžia, kad nepaisant mūsų visų nuodėmių ir nusižengimų, Jis myli mus. Viešpats tarsi teigia, kad yra greta mūsų ir visada pasiryžęs ištiesti pagalbos ranką. 

Prisiminkime, kad prisikėlęs Kristus pasirodė savo mokiniams ir tarė: „Štai Aš su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mt 28, 20). Šie žodžiai skirti ne tik apaštalams, bet ir kiekvienam, kuris švenčia Jo Šlovingąsias Velykas.

Šią įstabiausią iškilmių – Kristaus Prisikėlimo – dieną verta suvokti, kokį Didų Pagalbininką, galingą, su jokia žemiška valdžia nelygintiną Ganytoją, gailestingą ir dosnų Globėją mes turime. Ir šis Pagalbininkas, Ganytojas ir Globėjas nuolat yra su mumis, nes kaip kitaip galima suprasti Jo žodžius: „Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mt 28, 20)? 

Kristus visada su mumis – tik mes ne visada su Juo. Jis būdamas Gailestingas Valdovas atvėrė mums Dangaus Karalystę, o mes tarsi vaikai palaidūnai paliekame Jį, palaidai gyvendami iššvaistome Jo turtą. Jis, būdamas Geras Valdovas, kviečia mus į vestuvių pokylį, o mes to nepaisome ir nueiname kas sau: atsikalbinėjame, kad turime neatidėliotinų darbų ir gyvenimiškų rūpesčių. Viešpats – Rūpestingas Ganytojas – globoja mus, savo aveles, o mes nuklystame, nevertiname galimybės pasitelkus maldą pabendrauti su Juo, pamirštame Jo įsakymus, didžią Jo meilę! Mes pradedame elgtis taip, tarsi Kristaus nebūtų šalia mūsų, tarsi Jis nebūtų prisikėlęs ir padėjęs likti su mumis iki pasaulio pabaigos.     

Taigi, broliai ir seserys, kur mūsų tikėjimas? Ar mes vadovaujamės juo savo gyvenime? Kokią vietą mūsų gyvenime skiriame Kristui? O jeigu mes Kristų pamirštame, kuo virsta mūsų gyvenimas?  Apsidairydami pamatysime, kad jis labiau primena mums pragarą, kupiną skausmo ir kančių, kurias patiria vis daugiau žmonių. Nutolę nuo Kristaus, savo gyvenimą darome vis sunkesnį, pavojingesnį, kupiną negandų, baimės ir nevilties lūkesčių. 

O juk Kristus dėl mūsų atėjo į šį pasaulį, dėl mūsų įsikūnijo, gyveno žemėje, dėl mūsų patyrė baisią mirtį ant Kryžiaus, dėl mūsų Prisikėlė bei įžengė į Dangų. Kurgi mūsų meilė Jam? Kodėl mes nepaisome Jo gelbėjančio Žodžio, galinčio pakeisti ne tik mūsų asmeninį gyvenimą, bet ir mūsų aplinką. Išties be Kristaus mūsų gyvenimas darosi panašus į pragarą. 

Dievas nuolat primena apie Save, apie tai, kad pamirštame savo Viešpatį ir Ganytoją. Dievas ypatingai kantrus. Bet jeigu žmogus nesusivokia ir nenustoja piktadariavęs, neatgailauja, jo laukia tai, ko nusipelnė. 

Mes krikščionys, esame itin atsakingi už tai, kas dabar vyksta pasaulyje. Visiems privalu žinoti, kad Dievo teismas prasidės nuo Jo Namų, tai yra nuo mūsų - krikščionių. Šiandien ypatingai svarbu puoselėti Bažnyčios vienybę, būti ištikimais Motinai Bažnyčiai. Mes turime būti atviri ir nuoširdūs tiek Dievui, tiek Lietuvos valstybei. Turime gerbti ir vykdyti tiek bažnytinius, tiek pasaulietinius įstatymus. Puoselėkime ir branginkime taiką tiek Bažnyčioje, tiek visuomenėje. 

Brangūs broliai ir seserys, pasitikėdami Dievu išsaugokime savyje taikos dvasią, vienybę ir meilę, kad apie mus galėtų teigti: tai tikri Kristaus mokiniai. Nieko nesmerkime. Už visus melskimės, o ypatingai vienas už kitą. Labiau suartėkime, būkime verti iškilaus, garbingo krikščionio vardo. Mūsų stiprybė - vienybė su Kristumi ir vieni su kitais. Tegul tarp mūsų daugiau nebelieka jokių susiskaldymų!

Aš ypatingai gailiuosi, kad pasirinkdama kitokį kelią nuo mūsų Bažnyčios atsiskyrė maža tikinčiųjų grupė. Bet ar jie tikri, kad būtent šis kelias veda į išganymą? Ar jiems nebaisu pakliūti į Gyvojo Dievo rankas? (Žyd 10, 31). Koks bus jų atsakas Paskutiniajame Teisme už tai, kad suskaldė ne tik Bažnyčią, bet ir pažėrė sumaištį tikinčiųjų žmonių širdyse? Gailiuosi dėl jų, nes jų ateitis amžinybėje baugina. Raginu visus melstis už juos, ypač už tuos, kurie dėl dvasinės patirties stokos gali neatsispirti kylančiomis pagundomis. 

Šiandien turime uoliai ir daug melstis: tiek asmeniškai, tiek visi kartu mūsų šventovėse. Mūsų gyvenimas turi būti siektinas pavyzdys kitiems. Nuolankiai priimkime tai, kas vyksta mūsų gyvenime bei aplinkoje, dėkokime Dievui už mums skirtą gerovę ir malonę. Dar Viešpatį maldaukime už Dievo saugomą mūsų šalį Lietuvą, jos vadžią, kariuomenę ir visus jos žmones. Broliai ir seserys, tęskime uolias maldas už kenčiančius Ukrainos žmones,  kad karas Ukrainoje greitai pasibaigtų ir Ukrainos žemėje įsitvertų taika. 

Mano žodis skirtas ir visiems pabėgėliams iš Ukrainos, ypač stačiatikiams. Brangūs broliai ir seserys, mūsų šventovių durys jums atviros, mes jūsų laukiame. Suteikite mums galimybę parodyti savo meilę jums. Tad kartu, būdami vienos širdies ir vienos sielos, melskimės mūsų Viešpačiui, kad Jis būtų gailestingas mums visiems, o ypač – dabar persekiojamai Ukrainos stačiatikių Bažnyčiai. Tad visi kartu tarkime: „Teprisikelia Dievas ir teišsisklaido Jo priešai!“ 

Šv. Velykų džiugesys gyvuoja, išlieka mumyse tik tiek, kiek mes esame pasirengę dalytis juo su tais, kurie yra šalia, o ypač su tais, kurie pateko į bėdą, buvo privesti palikti savo Tėvynę. Dalytis Kristaus Prisikėlimo džiaugsmu – tai atverti savo širdį, atsiliepti į kito asmens rūpesčius. Mums pakanka pastangų tai daryti, nes tai gali būti ne tik pasiaukojama parama, bet ir nuoširdžiai ištartas geras žodis. Velykų džiaugsmas visus mus suvienija. Neatsitiktinai prisikėlęs Viešpats apaštalus aplankė tada, kai jie visi buvo kartu – vieningi. Kristus sakė, jog Jis yra ten, „kur du ar trys susirinkę“ Jo vardu (Mt 18, 20). Būdami kartu mes – Bažnyčia, „ir pragaro vartai, Jos nenugalės“ (Mt 16, 18). 

Iš širdies sveikinu Jus, brangūs broliai ir seserys, su Šventomis Velykomis ir melsdamasis linkiu Jums, jūsų giminėms ir artimiesiems, šeimoms geros kloties, sveikatos ir gerovės, o svarbiausia – sielos išganymo. Tegul Prisikėlęs Ganytojas atneša į mūsų gyvenimą tikrą evangelišką džiaugsmą, o Kristaus šviesa tenušviečia mums kelią į amžinybę, amžinųjų Velykų link Jo Karalystėje. 

Todėl dar ir dar nepertraukiamai skelbiu: 

Kristus Prisikėlė! Kristus Prisikėlė! Kristus Prisikėlė!

TIKRAI PRISIKĖLĖ KRISTUS DIEVAS!
VILNIAUS IR LIETUVOS METROPOLITAS
+ INOKENTIJUS

Šv. Velykos
2023 m. 
Vilnius