Metropolitas Inokentijus | Gavėnia ir pasiruošimo jai svarba
По-русски читайте ЗДЕСЬ
Vilniaus ir Lietuvos metropolitas INOKENTIJUS
Brangūs broliai ir seserys Kristuje!
Kaskart, pradėjus ruoštis Gavėniai, Šventoji Bažnyčia ragina mus susimąstyti, kad kiekvienam iš mūsų nenumaldomai artėja žemiškojo gyvenimo pabaiga. Mums lieka vis mažiau progų ir laiko daryti gerus darbus ir atgailauti prieš Dievą, kitaip tariant – ruošti savo sielas amžinajam gyvenimui, kuris yra pagrindinis visų mūsų gyvenimo tikslas. Tai įsisąmoninti mums padės Didysis pasninkas – Gavėnia. Manau, visi prisimename garsiuosius žodžius iš Šv. Andriejaus Kretiečio Didžiojo atgailos kanono: „Mano siela, mano siela, kelkis, kodėl tu miegi? Pabaiga jau arti...“.
Kaip praleisime Gavėnią, tokie bus ir mūsų pasninko dvasiniai vaisiai. Pasiruošimas jam taip pat labai svarbus. Neatsitiktinai Šventoji Bažnyčia Didžiajam pasninkui paskyrė tris pasirengimo savaites.
Pirmiausia prisiminkime, kas yra Gavėnia. Tai senovinė praktika, siekianti žmonijos istorijos gelmes. Ji primena mums mūsų baisų nuopuolį Dievo akivaizdoje, baisią nuodėmę, kurią padarė mūsų protėviai ir už kurią buvome išvaryti iš Rojaus. Mes visi nešiojame šios nuodėmės atspaudą.
Ko galime tikėtis iš Dievo po tokio nuopuolio? Tik Jo gailestingumo, suvokus savo nuodėmę! Štai kodėl Šventoji Bažnyčia pirmąjį pasirengimo Gavėniai sekmadienį (šiemet – vasario 25 d.), pasitelkusi nuodėmingo, bet atgailaujančio muitininko atvejį, kuris tarė: „Dieve, būk gailestingas man, nusidėjėliui“ (Lk 18, 13), pateikia mums pavyzdį, kaip pradėti atgailą.
Tai tik pradžia. Mes turėtume daryti kaip tas muitininkas – suvokdami savo nuodėmes, nuolat kartoti: „Dieve, būk gailestingas man, nusidėjėliui“. Nuolat. Kiekvieną dieną, kiekvieną valandą, kiekvieną minutę!
Taip mes pradedame savo atgailą, kurios rezultatas turėtų būti mūsų proto pasikeitimas, visos mūsų asmenybės atsinaujinimas. Turime parodyti Dievui, kad nenorime gyventi nuodėmėse, norime tapti teisingu, doru, kitokiu – nauju žmogumi, panašiu į Kristų ir Jo šventuosius.
Jeigu nuolankiai, prisimindami savo nesuskaičiuojamas nuodėmes, nenuilstamai kartosime šiuos esminius žodžius: „Dieve, būk gailestingas man, nusidėjėliui“, tada neabejotinai ims aiškėti baisi tiesa apie mus pačius – kad mes apleidome savo mylintį Dievą Tėvą, atsiskyrėme nuo Jo iškeliaudami į „tolimą šalį“, kur gyvename savo aistromis, blaškomės švaistydami Dievo palikimą, pamiršę dėkingumą savo Kūrėjui. Šventoji Bažnyčia apie tai mums primena palyginimu apie sūnų palaidūną (šiemet minimą kovo 3 d., sekmadienį).
Tik nuolankiam, atgailaujančiam krikščioniui atsiskleidžia siaubingas mūsų nutolimo nuo Dievo vaizdas. Mūsų padėtis išties baisi. Vargas tiems, kurie to nesuvokia! Vargas tam, kuriam dėl jo išdidumo tai nebus atskleista! Vargas tam, kuris nesimels Dievui sakydamas: „Dieve, būk gailestingas man, nusidėjėliui“! Tik suvokdami savo apgailėtiną padėtį galime sugrįžti pas savo dangiškąjį Tėvą, kuris be galo mus myli.
Turime patys susivokti ką padarėme, kiek skausmo sukėlėme Dievui Tėvui, kokie nedėkingi Jam esame. Ir tada, kaip ir palyginime, tarsim: „Kelsiuos eisiu pas tėvą ir sakysiu: Tėve, nusidėjau dangui ir tau. Nesu vertas vadintis tavo sūnumi“ (Lk 15, 18-19). Kad ir kaip nusidėtum, atgailauk ir grįžk pas savo Tėvą. Neabejok, kad gailestingasis Dievas Tėvas priims tave su meile!
Jei to nepadarysi – susimąstyk su baime. Mūsų laukia Paskutinis teismas – mylimojo mūsų Dievo Tėvo Sūnaus, Viešpaties Jėzaus Kristaus, paaukojusio Save ant kryžiaus, kad mus visus išgelbėtų, Atėjimas. Šventoji Bažnyčia mums tai primena sekmadieniniu palyginimu apie Paskutinįjį Teismą, šiais metais minimą kovo 10 dieną.
Kaip įveikti šį išbandymą, kaip išlaikyti šį svarbiausią mūsų gyvenimo egzaminą? Tai labai paprasta! Reikia būti gailestingam, daryti gera žmonėms, mylėti savo artimą pagal Dievo žodį. Juk darydami gera kitam žmogui, kartu darome tai ir pačiam Kristui, kaip Jis Pats mums primena palyginime apie Paskutinįjį Teismą (Mt 25, 31-46). Todėl, brangūs broliai ir seserys, nedelskite daryti gera, nedelskite! Žemiškasis gyvenimas prabėga labai greitai, visada raskite laiko geriems darbams. Atminkite, kad Dievas myli gerus ir gailestingus žmones!
Galiausiai, ruošiantis Didžiajam pasninkui, labai svarbus paskutinis sekmadienis prieš Gavėnios pradžią. Žmonės jį pavadino „Atleidimo sekmadieniu“. Šiais metais jis bus minimas kovo 17 dieną. Šis sekmadienis turi didžiulę dvasinę prasmę. Šventoji Bažnyčia jam suteikia labai svarbią reikšmę. Ilgainiui susiformavo vadinamosios „Atleidimo apeigos“, kurios dažniausiai atliekamos sekmadienio vakarą, Gavėnios pradžios išvakarėse. Nuo pirmadienio, kovo 18-tos dienos, pradedame Gavėnios pasninką. Be abejo, trokštame, kad jis būtų mums naudingas, kad sugebėtumėme pajusti tikruosius jo vaisius. Viskas skamba teisingai! Tačiau yra vienintelė sąlyga. O ji yra raktas į dvasinę sėkmę.
Pastaroji priklauso nuo mūsų santykių su mus supančiais žmonėmis. Neįmanoma pelnyti Dievo gailestingumo, jei padarėte nuodėmę prieš savo artimą ir nepaprašėte jo atleidimo, arba jei neatleidote tiems, kurie prasikalto jums. Juk Viešpats sakė: „Jeigu jūs atleisite žmonėms jų nusižengimus, tai ir jūsų dangiškasis Tėvas atleis jums. O jeigu neatleisite žmonėms, tai nė jūsų Tėvas neatleis jūsų nusižengimų“. (Mt 6, 14. 15).
Tai nepaprastai svarbi sąlyga, padedanti tinkamai įžengti į Didįjį pasninką – garantuojanti jo vaisingumą, dvasinę sėkmę, ramybę ir džiaugsmą širdyje jam pasibaigus. Būtent tokia turėtų būti mūsų vidinė dvasinė būsena kai švęsime Viešpaties Prisikėlimą – Velykas.
Tai ženklas, kad Viešpats priėmė mūsų pasninką. Ir ne tik priėmė, bet ir apdovanojo mus už mūsų triūsą, nuolankumą, atgailą, gerus darbus ir meilę artimui. Tačiau viskas prasideda nuo pasiruošimo. Didysis pasninkas artėja. Brangūs broliai ir seserys, sutikime Gavėnios dienas su tikėjimu ir viltimi. Atnašaukime kiek įstengiame geriausią savo auką Dievui, kurią pats Viešpats Jėzus Kristus tepadeda mums atlikti savo šventųjų, o ypač Skaisčiausiosios Savo Motinos maldomis! Linkiu visiems jums sielai išganingos Gavėnios!
