RASTA ŠVENTENYBĖ
По-русски читайте ЗДЕСЬ
Ilgus metus stebuklingoji „Ženklo” Dievo Motinos ikona, buvusi Vilniaus Ženklo (iš Dangaus) cerkvėje, buvo laikoma prarasta. Tačiau ji stebuklingai atgauta: ją išsaugojo šventovės klebonai.
Šio senojo Dievo Motinos paveikslo įgijimo garbei šių metų spalio 12 Ženklo (iš Dangaus) šventovėje vyks iškilmės, į kurias atvyks krikščionys stačiatikiai iš visų Lietuvos kampelių. Iškilmingą Liturgiją celebruos Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus. Kartu tarnaus visi Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios klero nariai.
Atgautoji ikona – tas pats „Ženklo” Dievo Motinos paveikslas, kuriuo 1903 metais ką tik pastatytą Ženklo (iš Dangaus) šventovę palaimino Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupas Juvenalijus (Polovcevas; 1826 – 1904). Kaip sakyta, iki šiol buvo laikoma, kad ši ikona prarasta.
Yra žinoma, kad ikona išgarsėjo gausiais stebuklais. Ji buvo laikoma pagrindine Ženklo cerkvės šventenybe ir puošė ikonostasą (jos vieta – į kairę nuo Altoriaus vartų). Vėliau buvo paskelbta nemažai istorinės tematikos tekstų, kuriuose minima, kad ikona prarasta. Tačiau laikas, kada tai įvyko, nenurodomas. Akivaizdu, kad tikinčiųjų itin branginama ikona „dingo” ne vėliau nei Antrojo Pasaulinio karo metą, nes jau 1947 metais Maskvos ir visos Rusios patriarchas Aleksijus I (Simanskis) palaimino šventovę kita „Ženklo” ikonos kopija. Ji buvo patalpinta į „prarastosios” vietą ir yra ten iki šiol.
Ikonos „dingimo” paslapties šydą atskleidė ilgametis Ženklo (iš Dangaus) šventovės klebonas, protojerėjus mitroforas Petras Miuleris. Pasak jo, ikona nebuvo dingusi, bet iki jo buvę klebonai ją slėpė, siekdami išsaugoti.
Vėliau, kai ikonos saugotojai nutarė, kad jau galima ją grąžinti į šventovę, ji vėl ten buvo pakabinta. Tiesa, ne ankstesnėje vietoje, t. y. ne ikonostase (į kairę nuo Altoriaus vartų), o „inkognito” – cerkvės presbiterijoje.
Tėvui Petrui šią „didžią paslaptį“ atskleidė ankstesnis šventovės klebonas, kunigas Vladimiras Dziačkovskis, kuris perėmė saugojimo estafetę iš savo tėvo, kunigo Josifo Dziačkovskio.
Tapęs šios šventovės klebonu (baigiantis devintajai praėjusio šimtmečio dekadai), tėvas Petras Miuleris po kiek laiko perkėlė ikoną iš presbiterijos į kairiąją Ženklo cerkvės navą, pašvęstą kankinei vienuolei Eudokijai. Nors apie tai, kaip atsirado ši ikona žinojo tik maža grupelė žmonių, tikintieji ir nežinodami jos istorijos ėmė reikšti jai išskirtinę pagarbą, uoliai prie jos meldėsi, ir vėl prasidėjo stebuklai. Apie tai byloja gausūs votai – aukso kryželiai, grandinėles, žiedai: dovanos žmonių, sulaukusių Švenčiausiosios Dievo Gimdytojos paramos po to, kai meldėsi Jai prie šio šventojo Jos paveikslo.
Tiksliai žinoma, kad tarp besimeldžiančiųjų buvo negalinčių sulaukti vaikelio ir pagijusių nuo nevaisingumo. Buvo ir kitokių stebuklų. Verta paminėti ir tai, kad šiai Ženklo (iš Dangaus) cerkvės ikonai pagarbą reiškia, prie jos meldžiasi ne tik stačiatikiai, bet ir katalikai.
Siekiant patikrinti, ar ši ikona tikrai, kaip teigė jos saugotojai, yra tas pats senasis paveikslas, kurį šventovei padovanojo arkivyskupas Juvenalijus, buvo suburta ekspertų grupė, sudaryta ir menotyrininkų, ikonų tapytojų, restauratorių ir kraštotyrininkų.
Įvyko kelios ikonos apžiūros, kurių metu ji buvo išimama iš kioto. Nustatyta, kad praktiškai visos ikonos charakteristikos atitinka „prarastąją” ikoną. Pavyzdžiui, viskas buvo tiksliai išmatuota, siekiant išsiaiškinti, ar jai tinka niša ikonostase, kurioje buvo „įmontuota” arkivyskupo Juvenalijaus dovanota ikona. Pažymėtina, kad ikonai visiškai tinka paauksuoti rėmai, į kuriuos pradinė ikona buvo įstatyta. O štai dabar ten yra kur kas mažesnė ikona, kurią 1947 metais padovanojo patriarchas Aleksijus I.
Buvo nustatyta, kad „atrastoji” ikona tapyta ne vėliau nei XIX a. Šį įvertinimą patvirtino ir vyriausioji Rubliovo muziejaus (Maskva) mokslinė darbuotoja Natalja Komaško. Pasak jos, ikona – „ankstyvojo XIX a.“. Vadinasi, arkivyskupas Juvenalijus naujajai Ženklo (iš Dangaus) cerkvei padovanojo „Ženklo” ikonos kopiją, tapytą maždaug prieš 100 metų.
Negalima nepaminėti vieno svarbaus neatitikimo. Dalykas tas, kad „dingusioji” ikona kai kur vadinama Kursko Šaknies „Ženklo” ikona. Tuo tarpu įgytoji ikona panašesnė į Naugardo tipo „Ženklo” ikoną.
Ekspertų grupės nuomone, aprašant ikoną buvo įsivėlusi klaida. Mat, pasak padavimo, Jo ekscelencija Juvenalijus atvežė ikoną iš ankstesnės tarnystės vietos – Kursko. Be to, XX amžiaus pradžioje nebuvo visiems prieinamų katalogų su ikonų aprašais, o žmonių, sugebančių atskirti ir tiksliai nustatyti įvairias ikonografijos subtilybes, buvo nedaug.
Protojerėjaus ir menotyrininko Aleksandro Bertašo nuomone, vienareikšmiškai priskirti šią ikona Naugardo tipui būtų perdėta, netikslu. „Dievo Motinos ikona iš Ženklo cerkvės Vilniuje primena Naugardo tipo „Ženklo” ikoną meniškumo, bet ne ikonografijos požiūriu. Dalykas tas, kad „Ženklo” Dievo Motinos ikonos (Orantis) pagrindiniai tipai, pavyzdžiui, Kursko Šaknies ir Naugardo yra labai panašūs. Kartais net nematai ikonografinių skirtumų. Tuo tarpu stilistikos skirtumų gali būti. Šiuo atveju turime Orantis (Ženklo) tipo Dievo Motinos ikoną, nuo kurios Kursko Šaknies ikona beveik nesiskiria”.
Tokios nuomonės yra ir menotyrininkė Margarita Artamonova. Pasak jos, nėra pagrindo abejoti, kad tai ir yra ta pati ikona, kurią iš Kursko į Vilnių atvežė arkivyskupas Juvenalijus. „Skirtingai nei originalioje Kursko Šaknies ikonoje (dabar ji yra Niujorke), Vilniuje, Ženklo cerkvės ikonoje, nėra paveikslų, pavaizduotų ant ikonos kraštų. Tačiau iš pradžių jų nebuvo ir ikonoje, įgytoje 1295 metais, ant Tuskaros upės kranto. Pati centrinė mūsų ikonos dalis artima Naugardo „Ženklo” ikonai. Kartu galima sakyti, kad „Ženklo” Kursko Šaknies bei visų kitų šios grupės rusų ikonų ištakos – Naugardo ikona, tad tos ikonos gali būti laikomos Naugardo ikonos kopijomis”.
Gavęs komisijos išvadas, Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus palaimino surengti iškilmes stebuklingosios ikonos, įgytos Vilniaus Ženklo (iš Dangaus) cerkvėje, proga. Spalio 12, šeštadienį, Dievo Motinos Globos šventės išvakarėse, didingoje Ženklo šventovėje gausiai susirinks tikintieji, atvykę iš visų Lietuvos kampelių. Iškilmingą Liturgiją celebruos archijerėjus valdytojas. Kartu tarnaus visi Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios klero nariai. Po Liturgijos vyks religinė procesija aplink šventovę. Tikintieji melsis nešdami ir naujai įgytąją stebuklingąją ikoną. Po to visiems iškilmių dalyviams bus pasiūlyta pasivaišinti.
Šis straipsnis buvo publikuotas laikraščio ,,Stačiatikių Lietuva” rugsėjo mėn. numeryje.
Daugiau žinių apie stebuklingos Dievo Motinos ikonos, iš Vilniaus ,,Ženklo” šventovės, atradimą rasite interviu su ,,Ženklo” parapijos klebonu, t. Petru Miuleriu.
Marija JAKUBOVSKAJA
