Mūsų širdys turėtų virpėti iš meilės ir pagarbos Dievo Motinai
По-русски читайте ЗДЕСЬ
Vilnius ir Lietuvos metropolitas INOKENTIJUS
Brangūs broliai ir seserys Kristuje!
Kaip žinome, šių metų spalio 12 d. vyks iškilmės didžios šventenybės – Vilniaus Dievo Motinos ikonos, vadinamos „Ženklo (iš Dangaus)“, – radimo proga. Tai leidžia mums dar ir dar kartą kalbėti, kaip svarbu gerbti Švenčiausiąją Mergelę Mariją, kad kiekvieno krikščionio širdyje ir mintyse apsigyventų paprasta mintis: mano gyvenimas žemėje ir amžinybėje priklauso nuo to, kaip gerbiu Dievo Motiną, kaip Ji paliečia mano širdį.
Kaip žinome, Stačiatikių Bažnyčioje Švenčiausioji Dievo Motina yra ypač gerbiama. Švenčiausioji Mergelė Marija yra kilusi iš teisiojo Aarono ir psalmininko, pranašo bei karaliaus Dovydo giminės. Dievo Apvaizda lėmė ateiti mūsų Išganytojui Viešpačiui Jėzui Kristui būtent iš jų giminės. Šv. Marijos tėvai buvo teisieji Joakimas ir Ona, kuriuos mes ypatingai prisimename Jos šlovingąją gimimo dieną. Ir mūsų, krikščionių, pareiga yra karštai jiems melstis ir juos gerbti kaip esančius labai arti Dievo. Taip pat esame kviečiami gerbti teisųjį Juozapą, Mergelės Marijos skaistybės sergėtoją, kurio šeimoje Viešpats gyveno, kol išėjo į viešąją tarnystę, visam pasauliui skelbdamas apie atgailą, Dangaus karalystės priartėjimą ir visos žmonijos išganymą.
Švenčiausiosios Mergelės Marijos didybę patvirtina pirmieji šventosios Evangelijos puslapiai. Kaip pasakoja šventasis evangelistas Lukas, arkangelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas pas Mergelę Mariją į Galilėjos miestą Nazaretą, „Atėjęs pas ją, tarė: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi! Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų... Tu radai malonę pas Dievą!“ (Lk 1, 26-30). Gauti Dievo malonę, būti palaiminta tarp visų moterų, išgirsti iš Dangaus pasiuntinio: „Viešpats su tavimi“ ir tapti įsikūnijusio Dievo Sūnaus Motina – tai yra tikroji didybė. Ir netrukus Mergelė Marija pranašiškai sušuko: „Štai nuo dabar palaiminta Mane vadins visos kartos“ (Lk 1, 48). Jei Pati Švenčiausioji Mergelė taip pasakė ir šiuos Jos žodžius užrašė šventasis Evangelistas, tai nei vienas, vadinantis save krikščionimi, neturi teisės Jos negerbti. O kaip stipriai Ją gerbiame – priklauso nuo mūsų tikėjimo, dievobaimingumo ir meilės Dievo Motinai.
Švenčiausiosios Mergelės Marijos dorybės, dėl kurių krikščionys ją ypač gerbia, yra jos amžinoji mergystė ir Dieviškoji motinystė. Mergelė Marija vadinama Dievo Motina remiantis Jėzaus Kristaus hipostazės vienybės doktrina ir mokymu apie dviejų prigimčių santykį Kristaus Asmenyje.
Mergelė Marija yra tikra Mergelė, nes, kaip Ji buvo tikra Mergelė nekalto prasidėjimo ir antgamtiško Sūnaus gimimo metu, taip ir po Jo gimimo, visą gyvenimą, išsaugodama savo skaistybę, Ji išliko skaisčia Mergele: Ji buvo nekalta prieš gimdymą, gimdydama ir pagimdžiusi išliko amžinai mergelė. Amžinos Dievo Motinos mergystės doktrina teigia taip pat ir tai, kad Mergelės Marijos Viešpaties Jėzaus Kristaus gimimas buvo neskausmingas. O Dievo Motinos mergeliškumas turėtų būti suvokiamas ne tik kaip kūno, bet ir kaip proto bei sielos nekaltumas.
Amžinoji mergystė atspindi Dievo Motinos visokeriopo tobulumo pilnatvę. Mergelė Marija yra Senojo Testamento šventumo viršūnė. Būdama Testamentų sandūroje, Dievo Motina simbolizuoja perėjimą į Naujojo Testamento Bažnyčios šventumą ir galutinę Naujojo Testamento tobulumo viršūnę. Dar gyvendama žemėje Dievo Motina pasiekė tokį šventumą, kuris likusiai žmonijai bus įmanomas tik būsimajame gyvenime.
Būdama Dievo Motina, Švenčiausioji Mergelė išlieka ir amžinai mylinti visos žmonijos Motina, jos Maldininkė ir Užtarėja. Šventoji Evangelija apie Ją pasakoja mažai, ir tai dar kartą parodo Jos gilų nuolankumą. Dar Savo žemiškojo gyvenimo metu, Ji buvo neabejinga žmonių poreikiams, pavyzdžiui – santuokos metu Galilėjos Kanoje – Ji išlieka tokia pati ir po iškeliavimo į Savo dieviškojo Sūnaus buveinę, kaip Bažnyčia gieda Dievo Motinos Ėmimo į Dangų troparione: „Užmigusi neapleidai pasaulio, Dievo Gimdytoja“. Nuolatinį dangiškąjį Dievo Motinos užtarimą akivaizdžiausiai liudija daugybė Jos stebuklingų ikonų, per kurias buvo išlieta ir tebėra išliejama daug Dievo malonės net mūsų dienomis.
Patys šventųjų ikonų pavadinimai primena mums apie didelę Dievo Motinos meilę, artumą ir greitą užtarimą žmonėms: „Prarastųjų suradimas“, „Auklėtoja“, „Visų liūdinčiųjų Džiaugsmas“, „Paguoda liūdesyje ir sielvarte“, „Gailestingoji“, „Netikėtas Džiaugsmas“, „Džiaugsmas ir Paguoda“, „Greitoji Pagalbininkė“, „Skęstančiųjų Gelbėtoja“, „Nusidėjėlių Užtarėja“, „Sopulingoji“, „Numalšink mano sielvartą“, „Gydytoja“.
Stačiatikių tradicijoje Dievo Motinai uoliai meldžiamasi. Nėra nei vienos stačiatikių šeimos, kurios namuose nebūtų šventos Dievo Motinos ikonos. Nėra nė vieno stačiatikių krikščionio, kurio gyvenimas vienaip ar kitaip nebūtų susijęs su Dievo Motinos atminimu arba meldimusi Jai. Stačiatikių Bažnyčios pamaldose Ji visada yra minima, nuolat šaukiamasi Jos skaisčiausiojo ir palaimintojo vardo.
Šventoji Stačiatikių Bažnyčia, šlovindama Švenčiausiąją Mergelę Mariją, nurodo, kad Ją reikia garbinti ne kaip Dievą, bet kaip Švenčiausiąją iš visų šventųjų, kad Jai suteikta garbė priklauso pačiam Dievui. Stačiatikiai krikščionys su didžiausia pagarba lenkiasi Dievo Motinai, nes po Dievo nėra nieko labiau verto jų meilės. Dievo Motinos gerbimas Stačiatikių Bažnyčioje tikintiesiems yra susijęs su ypatinga šiluma, kažkuo gimtu, jame yra kažkas brangaus ir artimo. Daugelis iš jūsų, brangūs broliai ir seserys, tai žinote iš savo asmeninės dvasinės patirties ir maldų Jai.
Gili pagarba Dievo Motinai yra geriausia priemonė, viena iš veiksmingiausių galių, padedančių atlikti tikrąją atgailą, pasitaisyti ir sėkmingai gyventi dvasinį gyvenimą. Per Ją Dievas nužengė į žemę, ir per Ją krikščionys kyla į dangų – pas Dievą. Visada tai prisiminkime.
Visagalėmis Dievo Motinos maldomis tegul ir mums bus suteiktas amžinasis gyvenimas Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje, Jam su Tėvu ir Šventąja Dvasia tebūna visa šlovė, garbė ir šlovinimas per amžių amžius. Amen.
Metropolito Inokentijaus ganytojo žodis, paskelbtas laikraščio ,,Stačiatikių Lietuva" spalio mėnesio numeryje.
Nuotraukoje: metropolitas Inokentijus priešais Vilniaus Dievo Motinos ,,Ženklo" (iš Dangaus) ikoną Vilniaus Ženklo cerkvėje.